Konferencija dėl Europos ateities
Metus trukusi (nuo 2021 m. gegužės 9-osios iki 2022 m. gegužės 9-os) Konferencija dėl Europos ateities (Konferencija) jau baigėsi! Kviečiame susipažinti su jos rezultatais čia.
ES stiprybė – dialogas su piliečiais
Konferenciją sudarė vietos, nacionaliniai ir ES lygmens renginiai ir diskusijos. Ji grindžiama principu „iš apačios į viršų“. Piliečiai iniciavo diskusijas apie Europos ateitį bendroje deklaracijoje nurodytomis temomis: sveikata, klimato kaita, stipresnė ekonomika, socialinis teisingumas ir darbo vietos, skaitmeninė transformacija, teisės ir vertybės, teisinė valstybė, švietimas, kultūra ir jaunimo reikalai, ES vaidmuo pasaulyje ir demokratinių procesų, kuriais grindžiama ES, rėmimo būdai, kitos piliečių siūlytos temos.
Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija įsipareigojo įsiklausyti į europiečių nuomonę ir savo kompetencijos srityse atsižvelgti į teikiamas rekomendacijas. Konferencijos rezultatai apibendrinti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkams skirtoje ataskaitoje. Visos trys institucijos išnagrinėjo, kaip pagal savo kompetenciją ir laikantis Sutarčių veiksmingai įgyvendintos ataskaitoje numatytos tolesnės veiklos užduotys.
Konferencijoje dalyvavo Europos piliečiai iš visų visuomenės sluoksnių ir Sąjungos vietų, o pagrindinis vaidmuo formuojant Europos projekto ateitį atiteko jauniesiems europiečiams. Taip pat dalyvavo Europos, nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir kitos organizacijos, norėjusios organizuoti renginius ir pasiūlyti idėjų.
Viceministro Arnoldo Pranckevičiaus kvietimas pasidalinti idėjomis Skaitmeninėje platformoje
Dainininkės Ericos Jennings kvietimas dalintis idėjomis Skaitmeninėjė platformoje
Tinklaraštininko Dominyko Klajumo kvietimas dalintis idėjomis Skaitmeninėje platformoje.
Konferencija dėl Europos ateities Lietuvoje
Lietuva sveikina Konferencijos iniciatyvą suprasdama, kad reikia ieškoti būdų, kaip užtikrinti geresnį ES veikimą. Europos politika turi būti konkreti ir orientuota į rezultatus.
2019 m. birželio mėn. Europos vadovai patvirtino ambicingą ES strateginę darbotvarkę 2019–2024 metams. Joje daugiausia dėmesio skiriama keturiems pagrindiniams prioritetams: piliečių ir laisvių apsaugai; stiprios ir gyvybingos ekonominės bazės plėtrai; poveikį klimatui neutralizuojančios, žalios ir socialiai teisingos Europos kūrimui; Europos interesų ir vertybių propagavimui pasaulyje.
Lietuva yra identifikavusi keletą esminių prioritetų:
- skaitmeninė darbotvarkė ir inovacijos (baigti kurti visa apimančią Europos tyrimų ir inovacijų erdvę);
- įtraukioji Europa (gilinti sanglaudą, plėtoti vidaus rinką, investuoti į transporto ir energetikos tinklus) ir itin svarbus tvarusis augimas (ES Žaliasis kursas, klimato kaitos stabdymas, socialinės atskirties mažinimas);
- užtikrintas saugumas (bendrasis ES ir valstybių narių atsparumas hibridinėms grėsmėms, nereguliaria ir neteisėta migracija, energetinio saugumo užtikrinimas, atvirumas šalims kaimynėms, pasirinkusioms europinę orientaciją).
- Demokratijos stiprinimas (pamatinių europietiškų vertybių apsauga, pagarba teisinės valstybės principams, geresnio švietimo užtikrinimas, kova su dezinformacija, ES gebėjimo greičiau reaguoti ir priimti reikiamus sprendimus stiprinimas).
Itin svarbu užtikrinti visų ES institucijų, valstybių narių ir jų piliečių lygiavertį dalyvavimą konferencijos organizavimo ir valdymo veikloje. Labai svarbus ir nacionalinių parlamentų įsitraukimas.
Lietuva aktyviai įsitraukė į ES lygiu vykusius Konferencijos dėl Europos ateities formatus:
- Europos piliečių forumuose tarp 800 atsitiktine ir reprezentatyvia tvarka atrinktų europiečių dalyvavo 12 Lietuvos atstovų.
- Konferencijos dėl Europos ateities Plenarinėje sesijoje ir darbo grupėse dalyvavo 8 atstovai iš Lietuvos:
LR Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (Europos demokratijos darbo grupė);
LR Seimo narys Arminas Lydeka (Migracijos darbo grupė);
LR Seimo narė Rūta Miliūtė (Sveikatos apsaugos darbo grupė);
LR Seimo narys Lukas Savickas (Skaitmenizacijos darbo grupė);
Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius (Europos demokratijos darbo grupė);
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius (Migracijos darbo grupė);
Europos Parlamento narys Andrius Kubilius (ES pasaulyje darbo grupė);
Jaunimo atstovas Vidmantas Mitkus (Jaunimo, sporto, kultūros ir švietimo darbo grupė).
Pasiruošimo Konferencijai dėl Europos ateities iniciatyvos Lietuvoje
2020 m. rugsėjo 18 d. jungtiniame Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto posėdyje patvirtinta Nuomonė dėl pasiūlymų dėl ES ateities vertinimo ir LR interesų.
2020 m. lapkričio 10 d. oficialią Lietuvos pasirengimo Konferencijos procesui pradžią davė įvykęs virtualus politinis dialogas apie Konferenciją dėl Europos ateities. Įžanginį sveikinimą tarė LR Prezidentas G. Nausėda, vyko dviejų dalių diskusija. Pirmoje dalyje diskutavo politikai, akademikai, aukšto rango Lietuvos institucijų pareigūnai, o antroje dalyje vyko visuomenininkų, kultūros ir verslo pasaulio atstovų pokalbis. Renginį organizavo Užsienio reikalų ministerija kartu su Rytų Europos studijų centru. Informacinis partneris – LRT.
- Kviečiame žiūrėti renginio įrašą.
- Įsibėgėjusi diskusija sulaukė ir intelektualų refleksijų. Kviečiame susipažinti su Vilniaus universiteto rektoriaus Rimvydo Petrausko bei Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovo Donato Puslio mintimis.
2020 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais vyko moksleivių diskusijos ES tematika. Užsienio reikalų ministerija (toliau ir URM) kartu su naujienlaiškiu ,,Aš manau“ organizavo konkursą „ES ateitis: ką Lietuva gali pasiūlyti Europai?“ Konkursui Lietuvos moksleiviai siuntė virtualiai įrašytas kalbas, kuriose dalijosi savo ES ateities vizija aptardami įvairiausias temas – nuo aplinkosaugos iki tolerancijos.
2020 m. gruodžio 2 d. vyko Europiečių judėjimo Lietuvoje ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) organizuota konferencija ,,Ateities konferencija: jaunimo balsas“.
Šia konferencija buvo užbaigtas tinklalaidžių projektas ,,Europa per 30 minučių“, kuriam vykstant jaunimo politikos lyderiai ir nuomonės formuotojai kartu su institucijų atstovais, politologais, NVO atstovais diskutavo apie jaunimo požiūrį į ES ateitį, atsiveriančias galimybes ir prioritetus. Konferencijos metu Lietuvos jaunimo atstovai kalbėjosi apie savo Lietuvos viziją, atstovaujamą Konferencijoje dėl Europos ateities. Diskusijų pagrindu parengta jaunimo rezoliucija buvo įteikta Užsienio reikalų ministerijai. Tinklalaidę ,,Europa per 30 minučių“ rasite čia.
2021 m. Užsienio reikalų ministerijos organizuoti Konferencijos dėl Europos ateities renginiai Lietuvoje
Nacionalinės veiklos oficialiai prasidėjo 2021 m. birželio 7 d. LR užsienio reikalų, Europos Parlamento informacinio biuro Lietuvoje ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje organizuotu nacionaliniu Konferencijos dėl Europos ateities atidarymo renginiu ,,Ateitis tavo rankose: kokioje Europos gyvensime rytoj?“.
Nuo 2021 m. pavasario iki 2022 m. URM kartu su Rytų Europos studijų centru organizavo 7 piliečių dialogus, kurių tikslas buvo diskutuoti su regionų gyventojais:
Virtualus dialogas „(Ne)tolimas Briuselis – kokia yra šiandienos ir rytojaus Europos demokratija?“;
Diskusija „Tarp mokslinės fantastikos ir realių išradimų – kokia Europos mokslo ateitis?“;
Diskusija / dirbtuvės „Skaitmeninė Europa: ar pavyks prisitaikyti?“;
Diskusija / dirbtuvės „Vertybių sąjunga – kas vienija europiečius?“;
Diskusija „Informacijos amžius – kaip kurti sveiką viešąją erdvę?“.
Nuo 2021 m. rudens buvo organizuoti transnacionalinės diskusijos, kurių tikslas buvo ieškoti bendrų sąlyčio taškų tarp Lietuvos kitų ES valstybių narių piliečių idėjų:
Prancūzijos Europos reikalų ministro C. Beaune ir Lietuvos užsienio reikalų viceministro A. Pranckevičiaus diskusija su Lietuvos ir Prancūzijos studentais;
Jaunimo renginys organizuotas ES Baltijos jūros regiono strategijos forumo kontekste;
Konferencijos dėl Europos ateities renginius Lietuvoje, be Užsienio reikalų ministerija ir Rytų Europos studijų centro, taip pat organizavo LR Seimas ir kitos valstybinės institucijos, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kartu su Vilniaus universitetu, Europos Parlamento biuras Lietuvoje, įvairios nevyriausybinės organizacijos, bibliotekos, mokyklos, vietinės bendruomenės.
Iš viso 2021 m. Lietuvoje įvyko 126 renginiai. Kviečiame susipažinti su tarpine Konferencijos dėl Europos ateities veiklų ataskaita.
Daugiau informacijos