Lietuvos narystė ES
2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos (ES) nare. Esame unikalios ekonominės ir politinės 27 ES valstybių narių šeimos dalis. ES vykdomos politikos sritys yra labai įvairios: nuo vartotojų teisių iki saugumo ir gynybos. Žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms yra pagrindinės ES vertybės. ES pasiekimai tarptautiniu lygmeniu 2012 m. buvo įvertinti Nobelio taikos premija už taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių skatinimą Europoje.
Lietuvai narystė Europos Sąjungoje yra vertybinis pasirinkimas. Mes gerbiame ir vadovaujamės tais pačiais principais, kaip ir kitos Europos tautos.
Pagrįstai didžiuojamės padaryta didžiausia ekonomine pažanga iš visų į ES nuo 2004 m. įstojusių valstybių narių. Kartu pažymime, kad kokybiniai Lietuvos piliečių gyvenimo pokyčiai yra pagrįsti ne tik ekonomine ES parama, bet pirmiausia – tvirtomis bendromis vertybėmis.
Rusijos agresija prieš Ukrainą dar labiau išryškino laisvės, demokratijos ir teisinės valstybės principų svarbą ir poreikį juos puoselėti ES viduje ir aktyviai ginti ES užsienio politikoje.
Lietuva per 19 narystės metų įsitvirtino kaip aktyvi, patikima ir su kitomis valstybėmis bei ES institucijomis sėkmingai bendradarbiaujanti ES valstybė narė. Nemažai mūsų valstybės pradėtų iniciatyvų tapo bendrais visos ES projektais. Nuo pat narystės pradžios atvirai kalbėjome apie Rusijos keliamą grėsmę, prisidėjome prie principingo totalitarinių režimų daromų nusikaltimų įvertinimo, buvome tarp Rytų partnerystės politikos iniciatorių, į ES darbotvarkę iškėlėme energetinio saugumo iššūkius. Lietuvos vizitine kortele tapo atsakingai vykdoma finansų politika, sėkmingas ir skaidrus ES investicijų panaudojimas. Viešojo sektoriaus skaitmenizavimo srityje tapome vienais iš lyderių ES lygmeniu.
2013 m. antrąjį pusmetį Lietuva sėkmingai pirmininkavo ES Tarybai. Tai buvo svarbus Lietuvos indėlis į ES politikos sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą. Lietuva vėl pirmininkaus ES Tarybai 2027 metais.
Lietuvos narystės ES nauda
Sustiprėjęs ir augantis Lietuvos ūkis. Lietuvos verslui atsivėrė 450 mln. vartotojų turinti rinka. Nuo narystės ES pradžios Lietuva gavo daugiau nei 20 mlrd. eurų finansinės paramos. Veiksmingas ES lėšų panaudojimas lėmė spartesnį ūkio augimą ir darbo vietų kūrimą: iki narystės Lietuvos BVP sudarė tik 46 proc. ES vidurkio, 2011 m. šis atotrūkis sumažėjo iki 62 proc., 2014 m. sudarė 75 proc., o 2021 m. siekė 89 proc. ES vidurkio.
Auga tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje. Šiuo metu apie 82 proc. tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvą ateina būtent iš ES valstybių narių. ES struktūrinių fondų lėšos padeda greičiau įveikti ekonominius sunkumus ir mažinti nedarbą Lietuvoje. Visuomenės apklausų duomenimis, kas antras Lietuvos gyventojas pajuto ES struktūrinių fondų paramą asmeniškai ir ją vertina kaip ilgalaikę investiciją į Lietuvos ateitį. Lietuvoje 2000–2020 m. sparčiausiai augo BVP vienam gyventojui, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis.
Lietuvos energetinė nepriklausomybė. Europos Sąjunga padeda Lietuvai siekti energetinės nepriklausomybės. ES finansuoja Baltijos šalių ir žemyninės Europos sinchronizacijos projektą. Pagal 2021–2027 m. ES fondų programą numatytas finansavimas Lietuvai energijos vartojimo efektyvumo, pastatų energinio efektyvumo didinimo, daugiabučių renovacijos, elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių skatinimo srityse. Taip pat skiriamas finansavimas Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo projektui.
Standartų, skirtų ES piliečių patogumui užtikrinti, taikymas technologijų srityje. Europos Sąjunga panaikino tarptinklinio ryšio tarifus. Po šių tarifų panaikinimo naudojimasis mobiliuoju internetu išvykus iš savo šalies į kitą ES šalį išaugo daugiau nei 400 %, o skambučių skaičius – 145 %. Taip pat buvo susitarta dėl universalaus standartinio kroviklio USB-C naudojimo – taip prisidedama prie susidarančių atliekų kiekio mažinimo, užtikrinamas patogumas vartotojams, palaikoma inovacijų vystymui palanki aplinka ir užtikrinamas tvarus vartojimas.
Atsakas į COVID-19 pandemiją. Nuo COVID-19 krizės pradžios ES ėmėsi veiksmų įvairiose srityse – nuo apsirūpinimo medicinos priemonėmis, vakcinomis, pagalbos trečiosiose šalyse įstrigusiems ES piliečiams, kliūčių ES prekėms judėti bendrojoje rinkoje šalinimo iki ilgalaikio ekonominių priemonių taikymo. Visos pandemijos metu vyko glaudus valstybių narių bendradarbiavimas: bendras vakcinų įsigijimas ir dalijimasis jomis, kelionėms ir judėjimui taikomų priemonių koordinavimas pandemijos metu, parama sveikatos priežiūros sistemoms ir visuomenės sveikatos apsaugai. 2020 m. liepos 21 d. sutarta dėl 1824,3 mlrd. Eur dydžio paketo, kurį sudaro 1074,3 mlrd. Eur dydžio daugiametis ES biudžetas ir 750 mlrd. Eur dydžio Europos ekonomikos gaivinimo priemonė („NextGenerationEU“) ir kuris skirtas ekonomikos atsigavimui po COVID-19 pandemijos sukeltos krizės paspartinti. Europos Komisija šiai priemonei skolinasi finansų rinkose ES vardu. Valstybėms narėms pagalba teikiama paskolų ir dotacijų forma. Lėšos skiriamos programoms, kurios labiausiai prisideda prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos vykdymo.
Laisvas prekių ir asmenų judėjimas visoje ES. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į bendrą Muitų sąjungą, o 2007 m. – į ES laisvo asmenų judėjimo (Šengeno) erdvę, bendroje erdvėje gali laisvai judėti prekės, o Lietuvos piliečiai gali laisvai keliauti į 27 ES valstybes be vizų ir jiems netaikomos patikrinimo prie kitų valstybių narių sienų procedūros.
Investicijos į Lietuvos švietimą ir mokslą. ES paramos lėšomis renovuojamos Lietuvos mokyklos, universitetai, laboratorijos, mokslo įstaigų tyrimų bazės ir kita infrastruktūra. Suteikiamos platesnės galimybės mokytojams, mokiniams, studentams ir mokslininkams stažuotis kitose ES valstybėse, mokytis pagal mainų programas, aktyviai bendradarbiauti su kolegomis iš kitų Europos šalių. Nuo 2004 m. kone pusė Lietuvos vidurinių mokyklų dalyvavo Europos partnerystės projektuose (pedagogams ir studentams skirtose „Leonardo da Vinci“, „Socrates“ ir „Erasmus“ programose). Skatinama dalyvauti tarptautinėse programose, kuriose mokiniai ne tik bendrauja, užmezga naujas pažintis, bet ir tobulina žinias įsitraukdami į naujas mokslines veiklas.
Socialinės garantijos visoje ES. Padidėjo kitose ES šalyse dirbančių, atostogaujančių ar besimokančių žmonių. Svetur išvykusiam asmeniui ir toliau taikomos turimos socialinės garantijos. Išvykus atostogų į bet kurią ES šalį ir turint Europos sveikatos draudimo kortelę užtikrinama nemokama pirmoji pagalba. Persikėlusiam gyventi į kitą valstybę narę žmogui mokamos buvusioje gyvenamoje šalyje paskirtos pensijos ar kitos išmokos.
Konsulinė pagalba pasaulyje. Kiekvienas Lietuvos pilietis yra ir ES pilietis, todėl jam užtikrinama ES atstovybių konsulinė pagalba net tose šalyse, kuriose Lietuva atstovybių neturi, pavyzdžiui, Čilėje, Saudo Arabijoje ar Nepale.