Į Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdžius susirenka visų ES valstybių narių ministrai, atsakingi už žemės ūkio ir žuvininkystės klausimus. Daugumai valstybių narių atstovauja vienas ministras, atsakingas už abu sektorius, tačiau kai kurios atsiunčia du ministrus – vieną žemės ūkio, kitą žuvininkystės klausimams.

Posėdžiuose taip pat dalyvauja už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, sveikatos ir maisto saugą, jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingi Europos Komisijos nariai.

Posėdžiai paprastai rengiami vieną kartą per mėnesį.

Taryba priima tam tikrų sričių, susijusių su maisto gamyba, kaimo plėtra ir žuvininkystės valdymu, teisės aktus (daugeliu atveju kartu su Europos Parlamentu).

Žemės ūkio politikai priklauso bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), žemės ūkio vidaus rinkos taisyklių, miškininkystės, ekologinės gamybos, gamybos kokybės ir maisto bei pašarų saugos sritys. Bendros žemės ūkio politikos priemonėmis siekiama didinti žemės ūkio našumą, užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, stabilizuoti rinkas, garantuoti pakankamą tiekimą ir užtikrinti, kad produkcija vartotojams būtų tiekiama priimtinomis kainomis.

Taryba taip pat priima teisės aktus dėl žuvininkystės politikos, dėl kiekvienos rūšies metinių bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) ir kvotų nustatymo ir dėl žvejybos galimybių paskirstymo. Vienas iš svarbiausių uždavinių – užtikrinti, kad žuvininkystė būtų tvaresnė aplinkos atžvilgiu ir ekonomiškai perspektyvesnė, kartu sprendžiant tokias problemas kaip peržvejojimas ir pertekliniai laivyno pajėgumai.

Pagrindiniai Lietuvos prioritetai Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje:

• Pesticidų naudojimo mažinimas;
• Naujos genominės technikos;
• Maisto produktų ženklinimas;
• Žuvininkystės kontrolė;
• Tvarios žvejybos susitarimai.

Už Lietuvos Respublikos pozicijų parengimą ir pristatymą posėdžiuose svarstomais klausimais atsakingos Žemės ūkio ir Aplinkos (miškininkystės klausimai) ministerijos.

Daugiau informacijos galite rasti tarybos tinklapyje.

Bendroji rinka

ES bendros  rinkos srityje siekiama naikinti kliūtis, kurios trukdo tarpvalstybiniam prekių, darbo jėgos, kapitalo ir paslaugų judėjimui. Šį procesą Lietuvoje koordinuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), ji užtikrina reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimą Lietuvoje, formuoja ir įgyvendina valstybės politiką ES laisvo prekių, paslaugų judėjimo srityse, taip pat sėkmingai atlieka Lietuvos SOLVIT centro, padedančio piliečiams ir įmonėms praktiškai išspręsti problemas, susijusias su netinkamu ES teisės aktų taikymu, funkcijas.

Verslo aplinkos gerinimas

Pagal Pasaulio banko tyrimą „Doing Business 2020“, Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 11 vietą tarp 190 šalių ir yra tarp palankiausiai pagal verslo sąlygas vertinamų pasaulio valstybių. Tarp ES valstybių narių Lietuva užima 3 vietą. Tai pasiekta mažinant administracinę naštą verslui, šalinant perteklinius teisinius apribojimus verslui ir kuriant geresnes verslo sąlygas investicijoms į Lietuvą pritraukti ir eksportui didinti.

Pramonė

ES Taryba siekia į visų kitų susijusių sričių ES politiką įtraukti pramonės politikos aspektus, susijusius su pramonės konkurencingumo didinimu. Lietuva, siekdama užtikrinti pramonės inovacinius pajėgumus ir kitas modernios gamybos priemones, viena iš pirmųjų regione parengė Lietuvos pramonės skaitmeninimo kelrodį, kurio tikslas – skaitmeninė Lietuva 2030.

Gamybos sektorius yra didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius, sukuriantis 20,4 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Pramoninės prekės sudaro daugiau nei 80 proc. Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto.

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir kosmosas

Šioje srityje ES Taryba siekia stiprinti Europos pramonės mokslinę ir technologinę bazę, didinti jos tarptautinį konkurencingumą.

Siekiant išnaudoti Lietuvos inovacinį potencialą, nuo 2018 m. vykdoma inovacijų reforma, kuria keičiami mokslo ir verslo bendradarbiavimo principai, užtikrinamas mokslininkų įsitraukimas į inovatyvių produktų kūrimą ir paslaugų verslui teikimą.

Kosmoso veikla turi labai didelį inovacinį potencialą. Kosminių technologijų pagrindu įvairiuose pramonės sektoriuose yra kuriami didžiausios pridėtinės vertės sisteminiai produktai ir paslaugos.

Lietuviai aktyviai dalyvauja inovatyvių produktų, kurie paremti kosmoso technologijomis ir iš kosmoso gaunamais duomenimis, kūrimo procese. Lietuvių sukurtas startuolis „NanoAvionics“ daugumai puikiai žinomas savo užmoju užkariauti kosmoso erdvę, nuo 2014 m. iki 2020 m. sėkmingai paleido 7 palydovus ir šį skaičių sėkmingai didina.

Pagrindiniai Lietuvos prioritetai Konkurencingumo taryboje:

• Europos lustų akto teisėkūrinis pasiūlymas;
• Ekologinio projektavimo teisėkūrinis pasiūlymas;
• Kritinių žaliavų akto teisėkūrinis pasiūlymas;
• Vidaus rinkos nepaprastosios padėties įrankis (SMEI);
• Įmonių išsamaus patikrinimo teisėkūrinis pasiūlymas;
• Duomenų, susijusių su trumpalaikės būsto nuomos paslaugomis, rinkimo ir dalinimosi teisėkūrinis pasiūlymas;
• Dirbtinio intelekto teisėkūrinis pasiūlymas;
• Europos skaitmeninis identitetas;
• Duomenų akto teisėkūrinis pasiūlymas;
• Europos sąveikumo teisėkūrinis pasiūlymas.

Daugiau informacijos galite rasti COMPET tinklapyje.

Ekonomikos stebėjimas, priežiūra ir atitinkamos politikos koordinavimas

Ekonominės politikos koordinavimas ES vyksta remiantis Europos semestro procesu. Tai ekonominės politikos stiprinimo, koordinavimo ir priežiūros kasmetinis ciklas, kuris pradedamas Rudens dokumentų rinkiniu. Europos Komisija (EK) nustato bendruosius ES ekonomikos prioritetus ir ES šalims pateikia ateinančių metų politikos gaires. Kiekvienais metais EK atlieka detalią valstybių narių biudžetų planų, stabilumo programų, makroekonominės ir socialinės padėties bei struktūrinių reformų analizę. Tada EK pateikia joms rekomendacijas, kurias vėliau svarsto ir tvirtina Taryba. Šios rekomendacijos taip pat prisideda prie ES strateginių tikslų – socialinės ir ekonominės gerovės augimo, kurie būna išdėstyti Metinėje augimo apžvalgoje, euro zonos rekomendacijose ir strategijoje "Europa 2020". Vėliau EK pateikia Šalies ataskaitas, kuriose yra įvertinama rekomendacijų įgyvendinimo pažanga bei pateikiama nauja makroekonominės ir socialinės padėties analizė.

Atskirai vyksta Mokesčių politikos koordinavimas, kuris apima PVM, akcizus, pajamų ir pelno mokesčius. Tai daroma siekiant išvengti: bendros rinkos iškraipymų, mokesčių vengimo ir agresyvaus planavimo bei problemų tarpvalstybinio apmokestinimo srityje.

Euro zonos klausimai

Lietuvai 2015 m. sausio 1 d. įstojus į euro zoną, Lietuvos atstovai, kartu su kitų 19 euro zonos valstybių atstovais (iš viso 20, paskutinė prisijungė Kroatija, nuo 2023 m. sausio 1 d.), dalyvauja Euro grupės, Euro darbo grupės ir kituose posėdžiuose, kuriuose svarstomi klausimai, susiję su bendra atsakomybe už eurą. Finansų ministras dalyvauja Euro grupės, kurią sudaro euro zonos finansų ministrai, posėdžiuose. Euro grupė paprastai posėdžiauja kartą per mėnesį ECOFIN posėdžio išvakarėse. Euro grupės pagrindinis uždavinys – užtikrinti glaudų euro zonai priklausančių valstybių narių ekonominės politikos derinimą. Kitas jos tikslas – sudaryti sąlygas spartesniam ekonomikos augimui.

Finansų rinkos ir kapitalo judėjimas

Siekiant užbaigtos ir efektyvios Ekonominės ir pinigų sąjungos finansų rinkų ir kapitalo srityse šiuo metu tobulinamos šios esminės jos dalys: Kapitalo rinkų sąjunga, Bankų sąjunga, Europos stabilumo mechanizmas. Kapitalo rinkų sąjungos tikslas sukurti bendrą kapitalo rinką siekiant palengvinti priėjimą prie ES esančio kapitalo visų valstybių narių įmonėms ir piliečiams. Bankų sąjungos tikslas sukurti bendrą bankų reguliavimo sistemą siekiant visų valstybių narių finansų sistemų stabilumo, t. y., finansinio saugumo piliečiams. Europos stabilumo mechanizmo tikslas užtikrinti, kad valstybės narės turėtų atsarginį finansavimo variantą, jeigu finansų rinkos atsisako skolinti joms pinigų.

ES biudžetas

ES valstybės narės, siekdamos įgyvendinti reikšmingus projektus trans­porto, energetikos, mokslinių tyrimų srityse ir finansuoti žemės ūkio, sanglaudos bei išorės santykių politikos prioritetus, sutelkia savo išteklius (daugiausia iš bendrųjų nacionalinių pajamų dalies, pridėtinės vertės mokesčio dalies bei importo muitų dalies) ir suformuoja ES biudžetą.

Bendru ES Tarybos ir Europos Parlamento sutarimu, remiantis Komisijos pateiktu pasiūlymu, priimamas metinis ES biudžetas yra sudaromas atsižvelgiant į septynerių metų laikotarpio ES tikslus ir finansavimo tvarką numatančią Daugiametę finansinę programą, valstybių narių priimtą vienbalsiai.

Nors ES biudžetas sudaro tik apie 1 % ES bendrųjų na­cionalinių pajamų, šios lėšos koncentruotai investuojamos į projektus, kurių šalys pačios negalėtų įgyvendinti, ar į politikos sritis, orientuotas į globalių problemų sprendimą: kovą su klimato kaita, saugumo užtikrinimą, migracijos iššūkius, etc.

Lietuvos interesų atstovavimas

Finansų ministerija yra atsakinga už ilgalaikę šalies ekonomikos plėtrą, efektyvų išteklių panaudojimą ir tvarius valstybės finansus. Atstovaudama Lietuvai ES Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje (ECOFIN) ji aktyviai dalyvauja ES sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo procese, kuris apima ekonomikos stebėjimą, priežiūrą ir atitinkamos politikos koordinavimą, euro zonos klausimus, finansų rinkas ir kapitalo judėjimą, ES biudžeto rengimą ir tvirtinimą kartu su Europos Parlamentu.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra atsakinga už Lietuvos ekonomikos politiką, atstovaudama Lietuvai ES Konkurencingumo taryboje ji aktyviai dalyvauja ES sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo procese, kuris apima vidaus rinkos, pramonės, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei kosmoso politikos sritis.

Šiuo metu ECOFIN taryboje svarbiausi klausimai:

• Pakankamos finansinės paramos Ukrainai užtikrinimas;
• ES ekonominės valdysenos peržiūra;
• 2021–2027 m. Daugiametės finansinės programos (DFP) veikimo peržiūra;
• Kovos su pinigų plovimu teisės aktų paketo įgyvendinimas, ES Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priežiūros institucijos (AMLA) sukūrimas;
• Tęsiamas darbas dėl ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo;

Daugiau informacijos galite rasti ECOFIN tinklapyje.

Aplinkosauga Lietuvos narystės Europos Sąjungoje kontekste

Remiantis bendrais Lietuvos ES politikos strateginiais tikslais, svarbiausi prioritetai aplinkos srityje šiuo metu yra:

• klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos sukeltų aplinkos pokyčių;
• žiedinės ekonomikos kūrimas;
• atliekų tvarkymas;
• bioįvairovės ir ekosistemų stabilumo išsaugojimas;
• oro ir vandens taršos mažinimas bei prevencija;
• nuotekų valymas;
• darnaus vystymosi užtikrinimas.

Šiose srityse stebimos teigiamos tendencijos:Lietuva sėkmingai vykdo tarptautiniais susitarimais pagrįstus klimato kaitos švelninimo įsipareigojimus. Jau esame pasiekę pagrindinius į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslus iki 2020 m. Nuo 1990 iki 2017 m. šių dujų kiekis sumažėjo 58 proc. Siekiant mažinti transporto taršą, numatytos didelės investicijos atsinaujinančiu ir alternatyviu kuru varomoms transporto priemonėms, jų infrastruktūrai plėtoti, gyventojų skatinimui atsisakyti taršių automobilių.

Lietuvoje prie klimato kaitos ir oro taršos mažinimo prisideda pastaraisiais metais padidėjęs naudojimasis viešojo transporto priemonėmis, ypač troleibusais ir autobusais. Planuojant darnų judumą miestuose Lietuva buvo pripažinta kaip šalis, padariusi didžiausią pažangą, ir šiuo metu įvardijama kaip turinti gerai išvystytą darnią miestų susisiekimo planavimo sistemą.

Per pastaruosius metus padarėme didelę pažangą atliekų tvarkymo srityje. Lietuva diegia žiedinės ekonomikos principus, t. y. siekia, kad kuo daugiau išteklių būtų naudojami pakartotinai ir beveik neliktų atliekų:

• Nuo 2014 m. sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį sumažinome perpus.
• Žaliųjų atliekų atskiras surinkimas ir kompostavimas, įsteigus žaliųjų atliekų aikšteles, į kurias gyventojai šias atliekas gali pristatyti nemokamai, išaugo 94 proc.
• Daugėja rūšiuojančių atliekas gyventojų, apklausos rodo, kad visas atliekas rūšiuoja daugiau nei pusė respondentų (52 proc.), tuo tarpu 2015 m. jų buvo tik 40 proc.

Vienas iš sėkmingų jau veikiančių žiedinės ekonomikos pavyzdžių – 2016 m. įdiegta vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, tapusi pavyzdžiu daugeliui pasaulio šalių, siekiančių įgyvendinti žiedinės ekonomikos principais grįstą atliekų valdymą. Dėl šios sistemos vienkartinių plastikinių gėrimų pakuočių surinkimas 2018 m. siekė daugiau nei 90 proc. Europos Sąjungoje ir pasaulyje – tai viena efektyviausių ir pažangiausių užstato sistemų.

Lietuva nemažai nuveikė ir saugant bioįvairovę. Du Lietuvos projektai buvo pasirinkti kaip parodomieji sėkmės pavyzdžiai kitoms šalims – tai pagal programą LIFE vykdomi pievų gyvybingumo užtikrinimo ir hidrologijos atkūrimo Amalvo bei Žuvinto šlapynėse projektai. Vykdant pirmąjį, buvo atkurta apie 140 ha pievų, o antrąjį – sustabdyti šlapynių nykimo procesai.

Siekiant išsaugoti ir didinti miško ekosistemų tvarumą, sukurtas miško rekreacinės infrastruktūros tinklas, apimtis daugiau nei 2 tūkst. įvairių rekreacinių objektų miškuose visoje Lietuvoje: pėsčiųjų takų, stovyklaviečių, apžvalgos aikštelių ir kt. Šis tinklas nuolat prižiūrimas ir plečiamas – nauji objektai įrengiami valstybiniuose ir privačiuose miškuose.

Lietuvos interesų atstovavimas

Europos Sąjungos Taryba, kuri yra atsakinga už ES aplinkos politikos formavimą, kartu su Europos Parlamentu priima ambicingus ES aplinkos apsaugos teisės aktus klimato kaitos, vandens ir oro apsaugos, kokybės ir išteklių naudojimo, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, atliekų tvarkymo, taršos prevencijos ir biologinės įvairovės bei ekosistemų apsaugos klausimais. Šios ES Tarybos posėdžiuose Lietuvai atstovauja aplinkos ministras ir už svarstomus klausimus atsakingi Aplinkos ministerijos specialistai.

Pagrindiniai Lietuvos prioritetai Aplinkos taryboje:

• Fluorintų dujų teisėkūrinis pasiūlymas;
• Anglies dioksido absorbentų teisėkūrinis pasiūlymas;
• Atliekų vežimo teisėkūrinis pasiūlymas;
• Gamtos atstatymo politika;
• Pramonės emisijų teisėkūrinis pasiūlymas;
• Pakuočių ir pakuočių atliekų teisėkūrinis pasiūlymas.

Daugiau informacijos galite rasti ENV tinklapyje.

Į EPSCO tarybos posėdžius susirenka visų ES valstybių narių ministrai, atsakingi už užimtumo, socialinių reikalų, sveikatos ir vartotojų reikalų sritis. Posėdžiuose taip pat dalyvauja už atitinkamus klausimus atsakingi Europos Komisijos nariai.

EPSCO tarybos posėdžiai paprastai rengiami keturis kartus per metus. Du iš šių posėdžių paprastai skiriami tik užimtumo ir socialinės politikos temoms svarstyti.

Bendras ES veiklos tikslas – gerinti jos piliečių gyvenimo lygį ir kokybę, visų pirma užtikrinant aukštos kokybės darbo vietas ir aukšto lygio socialinę bei sveikatos apsaugą ir vartotojų interesų apsaugą.

Užimtumo ir socialinė politika. Taryba yra atsakinga už metinių užimtumo gairių, į kurias valstybės narės atsižvelgia įgyvendindamos savo nacionalinę politiką, rengimą. ES aktyviai rengia politiką ir teisės aktų pasiūlymus, kurie taip pat apima darbo sąlygas, socialinę įtrauktį ir lyčių lygybę. Remdamasi Europos socialinių teisių ramsčiu, ES siekia apsaugoti piliečių teises. Specialiomis ES taisyklėmis taip pat siekiama, kad ES piliečiams būtų sudaromos tinkamos sąlygos gyventi ir dirbti kitose ES šalyse, kartu apsaugant jų socialinės apsaugos teises, tokias kaip sveikatos draudimas ir išmokos. 2021 m. kovo 4 d. Europos Komisija paskelbė  Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, kuriame išdėstė siekį iki 2030 m. sukurti socialiniu požiūriu stiprią Europą, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama darbo vietų užtikrinimui, Europos Sąjungos piliečių įgūdžių tobulinimui ir skurdo bei socialinės atskirties mažinimui.

Sveikata. Nors valstybės narės yra visiškai atsakingos už savo sveikatos politikos formavimą ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą bei teikimą, Taryba kartu su Europos Parlamentu priima teisės aktus, susijusius su donorų organų ir kraujo kokybe bei sauga, pacientų teisėmis, teikiant tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas ir vaistų bei medicinos prietaisų ir priemonių kokybe ir saugumu. Vykdant ES visuomenės sveikatos politiką daug dėmesio skiriama ligų prevencijai ir reagavimui į jų protrūkius. Prevencija susijusi su daugeliu sričių, pavyzdžiui: skiepijimu; kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms; kova su vėžiu; atsakingu maisto produktų ženklinimu.

Valstybių narių valdžios institucijoms sveikatos priežiūros klausimais padeda dvi specialios agentūros. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras vertina ir stebi naujas grėsmes ligai, kad galėtų koordinuoti atsakomuosius veiksmus. Europos vaistų agentūra tvarko visų ES vaistų kokybės, saugos ir veiksmingumo mokslinį vertinimą.

2021 m. gegužės 20 d. ES Taryba priėmė sprendimą pritarti tam, kad PSO būtų pradėtos derybos dėl tarptautinio susitarimo dėl kovos su pandemijomis. Tarybos sprendimo tikslas – užtikrinti ES dalyvavimą derybose dėl ES kompetencijai priklausančių klausimų, atsižvelgiant į galimą ES prisijungimą prie tarptautinio susitarimo. Tokiu dokumentu būtų remiamos tarptautinės pastangos stiprinti sveikatos saugumą pasaulyje, visų pirma kiek tai susiję su parengtimi ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimu į jas, atsižvelgiant į patirtį, įgytą per pandemiją.

Vartotojų apsauga. Vartotojų apsaugos srityje Taryba kartu su Europos Parlamentu priima visoje ES galiojančias taisykles, kuriomis užtikrinama vartotojų sveikatos apsauga ir sauga, taip pat jų ekonominių interesų apsauga.

Lietuvos interesai. Nacionaliniai strateginiai socialinės politikos tikslai atitinka Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane numatytus tikslus ir principus.  Į 2021 - 2030 m. Nacionalinį pažangos planą įtraukti uždaviniai, susiję su pajamų nelygybės mažinimu, pažeidžiamų grupių gerovės didinimu, įtraukesne darbo rinka, aplinkos šeimai gerinimu, neįgaliųjų gerovės didinimu, socialinio aktyvumo ir bendruomeniškumo stiprinimu. Atsižvelgiant į ES sveikatos politikos prioritetus, atitinkamai veiksmų imamasi ir nacionaliniu lygmeniu. 2021 - 2030 m. Nacionaliniame pažangos plane, be kitų, akcentuojamas psichinės sveikatos stiprinimas, ilgalaikės priežiūros paslaugų gerinimas, sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas.

Už Lietuvos Respublikos pozicijų parengimą ir pristatymą EPSCO posėdžiuose svarstomais klausimais atsakingos Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijos.

Daugiau informacijos galite rasti EPSCO tinklapyje.

Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto (EYCS) tarybai priskiriamos politikos sritys yra valstybių narių atsakomybė. Todėl ES vaidmuo švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto srityse yra sudaryti sąlygas valstybėms narėms bendradarbiauti, keistis informacija ir patirtimi bendro intereso klausimais.

Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybą sudaro visų ES valstybių narių ministrai, atsakingi už švietimo, kultūros, jaunimo, žiniasklaidos, komunikacijos ir sporto sritis. Tiksli Tarybos sudėtis priklauso nuo konkrečiame posėdyje svarstomų klausimų. Tarybos posėdžiuose taip pat dalyvauja Europos Komisijos atstovas – paprastai už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakingas Komisijos narys. Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdžiai rengiami tris arba keturis kartus per metus; du kartus posėdžiauja visos sudėties Taryba.

Taryba dažniausiai priima skatinamąsias priemones ir rekomendacijas. Vis dėlto iniciatyvos, dėl kurių susitarė Taryba, pvz., programos „Erasmus +“ arba „Kūrybiška Europa“, gali turėti tiesioginį poveikį ES piliečiams. Kai kuriais atvejais, kai leidžia sutartys, Taryba taip pat gali priimti teisės aktus. Pavyzdžiui, audiovizualiniais klausimais ir abipusio diplomų pripažinimo srityje.

EYCS taryba taip pat aktyviai dalyvauja, stebint strategijos „Europa 2020“ švietimo ir jaunimo aspektų pažangą, taip pat plėtojant kultūros sektoriaus indėlį į novatoriškesnę Europą, padeda užtikrinti, kad Europos, kaip pasaulinio kūrybiško skaitmeninio turinio kūrimo centro, potencialas visapusiškai prisidėtų prie 2020 m. Europos skaitmeninės darbotvarkės.

ES veiksmais švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto srityse siekiama išsaugoti Europos kultūros paveldą, remti jos kultūros ir kūrybos pramonę, skatinti studentų ir dėstytojų judumą, propaguoti fizinį aktyvumą ir socialinę įtrauktį per sportą.

Šiuo metu Lietuvai aktualūs klausimai, svarstomi Taryboje: Europos švietimo erdvė, automatiškas akademinių kvalifikacijų pripažinimas, Europos žiniasklaidos laisvės aktas.

Už Lietuvos Respublikos pozicijų parengimą ir pristatymą EYCS posėdžiuose svarstomais klausimais atsakingos Švietimo, mokslo ir sporto ir Kultūros bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Daugiau informacijos galite rasti EYCS tinklapyje.

Užsienio ir saugumo politika

Bendroji užsienio ir saugumo politika (BUSP) – tai ES valstybių narių sutarti ir bendrai vykdomi ES užsienio politikos veiksmai, kurie sudaro prielaidas Europai turėti svaresnį balsą santykiuose su trečiosiomis šalimis, siekiant veiksmingai spręsti užsienio politikos iššūkius.

Pagrindiniai BUSP tikslai yra ginti ES bendrąsias vertybes, užtikrinti taiką ir taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, stiprinti demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms pasaulyje, taip pat prisidėti prie ES vidaus ir išorės saugumo stiprinimo. Todėl ES siekia plėtoti santykius ir kurti partnerystę su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis, regioninėmis ir pasaulinėmis organizacijomis, kurios laikosi šių vertybių ir principų.

Lietuvos interesų atstovavimas

Svarbiausi Lietuvos interesai BUSP srityje yra:

• saugi ES kaimynystė, parama Rytų partnerystės valstybių stabilumui ir atsparumo stiprinimui;
• parama ES plėtrai, ambicingai Rytų Partnerystės politikai, Vakarų Balkanų ir Rytų partnerių integracijai į ES;
• principinga sankcijų politika trečiųjų valstybių atžvilgiu už tarptautinės teisės pažeidimus;
• solidarus sprendimų priėmimas ir ES vienybė užsienio politikoje;
• ES lyderystė sprendžiant regiono ir pasaulio saugumo iššūkius;
• vieningas ES atsakas į naujo pobūdžio kibernetines, hibridines grėsmes ir dezinformaciją.

Lietuvai svarbūs ES užsienio politikos klausimai yra sprendžiami Užsienio reikalų taryboje (URT). URT yra vienas iš 10 galimų ES Tarybos formatų, kuriame priimami sprendimai dėl ES išorės veiksmų, apimančių užsienio politiką, gynybą ir saugumą, prekybą, vystamąjį bendradarbiavimą ir humanitarinę pagalbą. URT Lietuvai užsienio ir saugumo politikos, vystomojo bendradarbiavimo ir užsienio prekybos klausimais atstovauja Užsienio reikalų ministerija, o gynybos ir saugumo – Krašto apsaugos ministerija.

Šioje taryboje sprendžiant prekybos ir tarptautinių susitarimų klausimus išimtinę kompetenciją turi ES – tik ji gali priimti šių sričių teisės aktus. Tokiems klausimams, kaip vystomasis bendradarbiavimas ir humanitarinė pagalba galioja pasidalijamosios kompetencijos principas – teisės aktus priimti gali tiek ES, tiek valstybės narės. Saugumo ir gynybos klausimai priklauso nacionalinei kompetencijai – šioje srityje Europos Komisija gali tik teikti pasiūlymus, kurie įgyvendinami visų valstybių narių bendru sutarimu.

URT pagrindinis tikslas – užtikrinti ES išorės veiksmų vientisumą, nuoseklumą, veiksmingumą ir vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos gairėmis, įgyvendinti ES užsienio ir saugumo politiką. URT posėdžiams pirmininkauja ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (Vyriausiasis įgaliotinis).

Pagrindinis Vyriausiojo įgaliotinio, kurį skiria Europos Vadovų Taryba, vaidmuo yra didinti BUSP veiksmingumą ir matomumą bei užtikrinti ES išorės veiksmų nuoseklų įgyvendinimą. Šiuos tikslus įgyvendinti jam padeda Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), ES delegacijos daugumoje pasaulio šalių, kurios yra EIVT sudedamoji dalis, ir ES specialieji atstovai probleminiuose regionuose ir valstybėse.

Saugumas ir gynyba Lietuvos narystės Europos Sąjungoje kontekste

Svarbi BUSP dalis yra Bendroji saugumo ir gynybos politika (BSGP), kuria ES prisideda prie tarptautinio saugumo ir taikos palaikymo bei konfliktų prevencijos ir krizių valdymo.

Lietuvos kolektyvinės gynybos garantu išlieka narystė NATO, tačiau stiprėjanti ir vis aktyviau įgyvendinama Europos Sąjungos bendroji saugumo ir gynybos politika neabejotinai prisideda prie Europos, o tuo pačiu ir Lietuvos saugumo stiprinimo. Europos Sąjunga skatina šalių narių investicijas į gynybinius pajėgumus ir taip stiprina Europos valstybių gebėjimą tinkamai atsakyti į kylančias grėsmes.

Kaip narystė Europos Sąjungoje padeda stiprinti Lietuvos saugumą?

• Skatina Lietuvos gynybinių pajėgumų kūrimą

Vienas iš instrumentų, suteikiančių galimybę Lietuvai ir kitoms ES valstybėms gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje yra Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (angl. Permanent Structured Cooperation, PESCO).

Lietuva vadovauja PESCO projektui, kurio tikslas – sukurti ES Kibernetines greitojo reagavimo komandas ir užtikrinti tarpusavio pagalbą kibernetinio saugumo srityje. Įgyvendinus projektą bus pasirengta skubiai reaguoti į kibernetines atakas, sukurti ir įdiegti bendri kibernetiniai įrankiai bei technologijos, efektyviau naudojamos lėšos. Ši Lietuvos sėkmingai vykdoma iniciatyva ženkliai sustiprino ES šalių bendradarbiavimą kibernetinėje srityje, o Lietuvai suteikė tarptautinį matomumą.

PESCO formate Lietuva taip pat dalyvauja projektuose, kurie pagerins karinį mobilumą Lietuvoje ir visoje Europoje, stiprins Lietuvos ir kitų ES valstybių logistinius ir karo medicinos pajėgumus.

• Stiprina saugumą Europoje ir už jos ribų

Narystė ES mūsų šaliai suteikė galimybę prisidėti prie svarbių ES pastangų stiprinti saugumą Europoje bei už jos ribų. Lietuva dalyvauja greitojo reagavimo ES Kovinėse grupėse bei ES operacijose ir misijose. Bendradarbiavimas su kitų šalių karinėmis pajėgomis krizių ir konfliktų regionuose, dalyvavimas bendrose pratybose rengiantis tarptautinėms operacijoms stiprina Lietuvos gynybinius gebėjimus ir pajėgumus, didina pasitikėjimą Lietuvos kariuomene sąjungininkų ir tarptautinės bendruomenės akyse.

Lietuva 4 kartus budėjo ES Kovinėse grupėse (2010 m., 2013 m., 2015 m., 2016 m.). Europos Sąjungos Kovinės grupės – tai aukštos parengties, greitai dislokuojamos veiksmų vietoje, daugianacionalinės, jungtinės pajėgos, galinčios savarankiškai vykdyti operacijas arba veikti operacijos pradinėje fazėje. Vieną Kovinę grupę sudaro apie 1,5 tūkst. karių. Kovinės grupės operacijas gali vykdyti bet kur už ES ribų 6 tūkst. kilometrų spinduliu.

Daugiau informacijos apie Lietuvos dalyvavimą ES operacijose ir misijose rasite čia.

• Skatina ir finansuoja tyrimus ir inovacijų vystymą

Lietuva gauna ES finansavimą gynybos srities moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Tokie ES projektai stiprina Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimą su Lietuvos ir tarptautinėmis mokslinių tyrimų ir inovacijų bei privataus sektoriaus institucijomis. Pavyzdžiui, Lietuvos karinės jūrų pajėgos ir Baltijos pažangių technologijų institutas, priklausantis Nacionalinei gynybos pramonės asociacijai, kartu su 42 partnerių iš 15 Europos valstybių konsorciumu dalyvavo 35 mln. eurų vertės Europos jūrinės aplinkos stebėsenos ir saugumo stiprinimo projekte „Ocean 2020“.

• Stiprina ES ir NATO ryšius

Lietuva būdama tiek ES, tiek NATO nare, turi galimybę būti strateginio dialogo tarp Europos ir NATO, kaip pagrindinio Lietuvos saugumo garanto, dalimi. Šių dviejų organizacijų glaudus bendradarbiavimas leidžia užtikrinti vieningą ES ir NATO šalių atsaką užtikrinant Europos valstybių ir piliečių saugumą ir laisves, garantuoti kibernetinės erdvės ir energetinį saugumą, tinkamai reaguoti į dezinformaciją bei kitus nekonvencinius iššūkius.

Pastaruoju metu itin stiprėjo ES ir NATO bendradarbiavimas strateginės komunikacijos srityje. NATO strateginės komunikacijos kompetencijų centras Rygoje ir Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijų centras Helsinkyje – bendros ES ir NATO veiklos pavyzdžiai. Tačiau vis dar dirbama ties gilesniu klausimo integravimu į NATO ir ES sprendimų priėmimo struktūras, aukšto lygio konsultacijų ir lankstesnio požiūrio į naujus saugumo iššūkius, tokius kaip hibridinės grėsmės ar dezinformacija.

Lietuvos nacionalinis saugumas yra neatsiejamas nuo NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimų ir ES saugumo užtikrinimo ir bendradarbiavimo iniciatyvų, todėl Lietuva ir toliau visomis pastangomis sieks užtikrinti atvirą, platų ir konstruktyvų abiejų organizacijų bendradarbiavimą.

Vystomojo bendradarbiavimo politika

Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslas – kovoti su skurdu ir prisidėti prie besivystančių šalių, ypač pačių skurdžiausių, ekonominio ir socialinio vystymosi. ES siekia užtikrinti taiką, skatinti ekonominį augimą ir socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių bei integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką.

Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, yra tarptautinės donorų bendruomenės dalimi, teikia paramą besivystančioms šalims. Kartu su kitomis Jungtinių Tautų šalimis Lietuva įsipareigojo iki 2030 m. įgyvendinti 17 Darnaus vystymosi tikslų, kuriais siekiama spręsti globalius iššūkius, pvz. sumažinti skurdą, badą, nelygybę, klimato kaitos poveikį, užtikrinti taiką ir teisingumą.

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo prioritetas yra ES Rytų partnerystės valstybės (Baltarusija, Sakartvelas, Moldova, Ukraina, Armėnija, Azerbaidžanas) bei migracijos kilmės ir tranzito šalys. Ypatingas dėmesys skiriamas Sakartvelui, Moldovai ir Ukrainai. Lietuva ES Rytų partnerystės šalyse įgyvendina projektus, kuriais siekiama stiprinti pilietinę visuomenę, tobulinti švietimo kokybę, gerinti moterų ir jaunimo socialinę bei ekonominę integraciją. Padėdama spręsti ekonominius, socialinius ir politinius iššūkius geografiškai artimoms šalims, Lietuva prisideda prie bendro regioninio saugumo ir užsitikrina patikimesnę kaimynystę.

Įgyvendindama ES vystomojo bendradarbiavimo politiką, Lietuva dalyvauja ES, JT, EBPO ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje, moka privalomus ir savanoriškus įnašus į Europos plėtros fondą, kitus fondus ir tarptautines organizacijas, ir teikia humanitarinę pagalbą. Tarptautinių įsipareigojimų vykdymas yra itin svarbus siekiant užtikrinti Lietuvos, kaip patikimos ES narės, reputaciją ir pakankamą svorį formuojant ES užsienio politiką.

Prekybos politika

Lietuvai itin aktualios yra skaidrios ir nuspėjamos tarptautinės prekybos sąlygos, todėl Lietuvai svarbu stipri ir efektyvi Pasaulio prekybos organizacija (PPO), kuri užtikrintų atvirą ir sąžiningą prekybą bei atitiktų šiuolaikines ekonomines realijas.

ES sudaromi laisvosios prekybos susitarimai (LPS) su trečiosiomis šalimis yra vienas iš svarbiausių instrumentų naujų rinkų atvėrimui ir geresnių prekybos sąlygų sudarymui. Prekybos susitarimų dėka eksportuotojams panaikinami muitai ir kitos kliūtys, pavyzdžiui, supaprastinamos muitinės procedūros, palengvinamas importo leidimų gavimo, atitikimo standartams pripažinimo procesai ir pan., be to, suteikiama galimybė dalyvauti trečiųjų šalių viešuosiuose pirkimuose, palengvinamas paslaugų eksportas, užtikrinama lygiavertė teisinė aplinka investicijoms.

Europos Sąjunga aktyviai derasi dėl naujų laisvosios prekybos susitarimų – baigus derybas ir sudarius laisvosios prekybos susitarimus, daugiau nei 2/3 Europos Sąjungos prekybos vyktų laisvosios prekybos režimu (dabar taikomi laisvosios prekybos susitarimai apima daugiau nei 40% ES prekybos su trečiosiomis šalimis).  ES yra pabaigusi derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų su kai kuriomis šalimis ir šie susitarimai įsigalios, kai bus pabaigtos procedūros, reikalingos jų pasirašymui ir taikymui. 

Jeigu ES pramonė susiduria su nesąžiningos konkurencijos atvejais, gali būti taikomos prekybos apsaugos priemonės.

Daugiau informacijos galite rasti FAC tinklapyje.

Bendrųjų reikalų taryba (BRT) yra atsakinga už bendruosius ir institucinius Europos Sąjungos klausimus, ji rengia Europos Vadovų Tarybos susitikimus, nagrinėja klausimus, turinčius įtakos daugiau nei vienai Sąjungos politikos sričiai. BRT buvo įsteigta 2009 metais, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

Bendrųjų reikalų tarybos užduotis – užtikrinti nuoseklų visų sudėčių Tarybos darbą. Ji atlieka su Europos Vadovų Tarybos susitikimais (juose dalyvauja ES valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai) susijusį parengiamąjį darbą, taip pat vykdo tolesnę su jais susijusią veiklą.

Ji yra atsakinga už tam tikras kompleksines politikos sritis, be kita ko: ES plėtrą ir stojimo derybas, daugiametės finansinės programos (ES 7 metų biudžeto plano) priėmimą, sanglaudos politiką, su ES institucine sąranga susijusius klausimus ir visus kitus Europos Vadovų Tarybos jai pavestus reikalus.  

Bendrųjų reikalų taryba rengia pagrindines ilgalaikes ES  politikos kryptis. Prioritetai įrašomi į ES strateginę darbotvarkę, Europos Vadovų Tarybos nubrėžtą 2019–2024 metams. Šioje strateginėje darbotvarkėje nurodyti 4 pagrindiniai ES tikslai ir būdai, kaip juos pasiekti:

• Piliečių ir laisvių apsauga;
• Stiprios ir gyvybingos ekonominės bazės plėtojimas;
• Poveikį klimatui neutralizuojančios, žalios, teisingos ir socialinės Europos kūrimas;
• Europos interesų ir vertybių propagavimas pasaulinėje arenoje.

Bendrųjų reikalų taryboje periodiškai aptariama Europos Komisijos (EK) darbo programa, kurioje išdėstomi esminiai ES pagrindinės vykdomosios institucijos metų siekiai. Pirmojoje naujosios EK pirmininkės Ursulos von der Leyen vadovaujamos Komisijos darbo programoje 2023 metams numatytos šešios pagrindinės iniciatyvos:

• Europos žaliasis kursas;
• prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa;
• žmonėms tarnaujanti Europa;
• pasaulyje stipresnė Europa;
• europinės gyvensenos propagavimas;
• naujas postūmis Europos demokratijai.

Plačiau su Komisijos darbo programa ir iniciatyvomis galite susipažinti čia.

Bendrųjų reikalų taryboje ministrai kiekvienais metais apžvelgia vienos iš pamatinių ES vertybių – teisinės valstybės – principų laikymąsi ir stiprinimą ES. Taryboje  aptariamas teisinės valstybės principų įgyvendinimas ES valstybėse narėse. Šiuo tikslu vyksta kasmetinis teisinės valstybės dialogas, kur keičiamasi nuomonėmis ir diskutuojama aktualiais teisinės valstybės klausimais.

Bendrųjų reikalų taryboje valstybėms narėms įprastai atstovauja ES reikalų ministrai. Europos Komisijai paprastai atstovauja už institucijų ryšius atsakingas Komisijos narys, priklausomai nuo aptariamo klausimo. Lietuvai Taryboje atstovauja  užsienio reikalų viceministras, atsakingas už ES politikos formavimo ir įgyvendinimo, santykių su ES institucijomis klausimus Lietuvoje.

Lietuvos prioritetai. Einamuoju laikotarpiu Lietuva BRT akcentuoja Rusijos karo Ukrainoje klausimus, pabrėžiant paramos Ukrainai, Rusijos atsakomybės, tolesnių sankcijų priėmimo klausimus. Šie klausimai itin svarbūs BRT rengiant EVT susitikimus.

Bendrųjų reikalų tarybos posėdžiai vyksta kartą per mėnesį.

Bendrųjų reikalų taryba – sanglaudos klausimai

BRT taip pat sprendžia su ES sanglaudos politika susijusius klausimus. ES sanglaudos politika – tai bendroji ES politika, kurios tikslas – mažinti išsivystymo skirtumus tarp ES regionų. ES sanglaudos politika įgyvendinama per Europos socialinį fondą, Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą ir kitas finansines priemones.

BRT, kuomet sprendžiami su ES sanglaudos politika susiję klausimai, Lietuvą atstovauja finansų viceministras.

Daugiau informacijos galite rasti GAC tinklapyje.

Vidaus reikalai ir teisingumas Lietuvos narystės ES kontekste

2019 m. Europos Vadovų Taryba savo išvadomis patvirtino naują strateginę darbotvarkę 2019-2024 m. laikotarpiui. Vienu iš pagrindinių prioritetų šioje darbotvarkėje yra numatyta ES piliečių ir jų laisvių apsauga. Siekiant šio prioriteto numatomi tokie svarbiausi tikslai:

• užtikrinti veiksmingą išorės sienų kontrolę;
• kovoti su nelegalia migracija ir prekyba žmonėmis efektyviau bendradarbiaujant su kilmės ir tranzito šalimis;
• susitarti dėl veiksmingos prieglobsčio politikos;
• atstatyti ir užtikrinti tinkamą Šengeno erdvės funkcionavimą, gerinti bendradarbiavimą ir apsikeitimą informacija kovoje su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu;
• didinti ES atsparumą stichinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms, apsaugoti visuomenę nuo kenkėjiškos veiklos elektroninėje erdvėje, hibridinių grėsmių ir dezinformacijos.

Išorės sienų valdymas

Efektyvi ES išorės sienų apsauga ir ją kertančių asmenų kontrolė yra itin svarbi siekiant užtikrinti saugumą ES viduje, vykdyti efektyvią terorizmo ir tarptautinio nusikalstamumo prevenciją, spręsti susidariusią migracijos krizę.

Lietuva tapusi ES nare įsipareigojo prisijungti prie Šengeno erdvės. Tai pavyko padaryti 2007 m. gruodžio 21 d., kuomet prie Lietuvos sienų su Lenkija ir Latvija, Lietuvos oro uostose vykdomiems skrydžiams iš ir į Šengeno šalis nebeliko dokumentų patikros ir išnyko pasienio kontrolės punktai. Galimybė Lietuvos piliečiams laisvai keliauti Šengeno erdvėje yra vienas svarbiausių pasiekimų per visą narystės ES  laikotarpį.

Laisvo judėjimo siekis davė postūmį daugeliui kitų svarbių reformų Lietuvoje. Įsiliedami į Šengeno erdvę tapome kolektyviai atsakingi už šios erdvės išorės sienų apsaugą bei vidaus saugumo joje palaikymą. Todėl pagal europinius standartus buvo atnaujinta pasienio infrastruktūra prie sienų su trečiosiomis šalimis, sustiprinta jų apsauga ir stebėjimas, pradėtos taikyti Šengeno reikalavimus atitinkančios pasienio patikrinimų procedūros, pareigūnai apmokomi ir aprūpinami darbui reikalinga modernia technika bei įranga. Lietuvos pasienio, policijos bei kiti pareigūnai aktyviai dalyvauja ES išorės sienų apsaugos operacijose  kitose Šengeno valstybėse, kurių dėka užkertamas kelias nelegaliai migracijai, apsaugomas Šengeno erdvės be vidaus sienų funkcionavimas.

Vidaus saugumas

Veiksmingas teisėsaugos bendradarbiavimas yra kertinis dalykas siekiant, kad ES taptų laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, grįsta pagarba pagrindinėms teisėms. Tarpvalstybinis teisėsaugos bendradarbiavimas - įtraukiant policiją, muitinę ir kitas teisėsaugos tarnybas - skirtas užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, jas aptikti ir ištirti visoje ES. Šis bendradarbiavimas daugiausia susijęs su kova su sunkiais nusikaltimais (organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais, prekyba žmonėmis, elektroniniais nusikaltimais) ir terorizmu.

Stojant į ES bei Šengeną buvo iš esmės modernizuotas policijos bei kitų teisėsaugos institucijų darbas, ypač tarptautinio bendradarbiavimo srityje. Panaikinus kontrolę prie vidaus sienų pradėtos taikyti tokios kompensacinės policijos bendradarbiavimo priemonės, kaip bendras patruliavimas su kaimyninių šalių pareigūnais, persekiojimas per sieną, bendros operacijos ir tyrimai, nuolatinė komunikacija, apsikeitimas žvalgybine bei kita aktualia informacija. Narystė ES ir Šengene Lietuvos teisėsaugą įliejo į bendrą saugumo lauką, suteikė daug naujų instrumentų bei bendradarbiavimo galimybių kovojant su organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu, vykdant asmenų, transporto priemonių ir daiktų paiešką, keičiantis informacija.

Migracija

Tapusi ES nare, Lietuva įsitraukė į ES migracijos politikos kūrimą ir įgyvendinimą. ES migracijos politika apima prieglobstį, teisėtos migracijos valdymą, kovą su neteisėta migracija bei žmonių gabenimu, darbą su migracijos kilmės ir tranzito šalimis, neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimą ir savo piliečių readmisiją.

Svarbus etapas - Bendros Europos prieglobsčio sistemos sukūrimas bei nacionalinio reglamentavimo pritaikymas prie bendros ES apsaugos ir solidarumo erdvės, paremtos vieninga prieglobsčio procedūra ir vienodu tarptautinės apsaugos statusu. Bendra Europos prieglobsčio sistema užtikrino prieglobsčio teisinio reglamentavimo harmonizavimą bei efektyvesnį bendradarbiavimą tarp ES valstybių sprendžiant atsakomybės už asmenų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą klausimus.

Svarbus migracijos politikos elementas – grąžinimas ir readmisija. ES vardu yra sudaryta 17 sutarčių ir 6 susitarimai dėl readmisijos, kurių pagrindu Lietuva gali grąžinti neteisėtai esančius trečiųjų šalių piliečius į jų kilmės ar tranzito šalis.

Civilinė sauga

Nors ES valstybės yra tiesiogiai atsakingos už nelaimių prevenciją ir reagavimą į jas savo teritorijoje, ES yra sukūrusi ES civilinės saugos mechanizmą, grįstą savanoriška sistema, pagal kurią ES koordinuoja savanoriškus dalyvaujančių valstybių įnašus ir teikia pagalbą jos paprašiusiai šaliai. Esamas mechanizmas sustiprintas bendru Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų rezervu („rescEU“) – šie pajėgumai, be kita ko, apima reagavimo į cheminius, biologinius, radiologinius ir branduolinius incidentus, priemones, kas Lietuvai yra itin aktualu, kaimynystėje turint Astravo branduolinę elektrinę.

Regioninė politika

Nacionaline regionine politika siekiama mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus bei išsivystymo netolygumus, skatinti visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą. Papildoma parama regionų vystymuisi skiriama ir pagal ES remiamas teritorinio bendradarbiavimo programas bei Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų subsidijų schemas.

Lietuvai įstojus į ES regioninė politika gavo ypač stiprų postūmį. 2004 m. buvo įsteigtas VšĮ Jungtinis techninis sekretoriatas, skirtas užtikrinti efektyvų ES tarptautinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimą. Praėjus metams po įstojimo, 2005 m. gegužę, buvo patvirtinta regioninės politikos iki 2013 m. strategija, akcentuojant 7 regioninius centrus (Alytų, Marijampolę, Tauragę, Telšius, Uteną, Mažeikius ir Visaginą).

Regioninei politikai būdingas ilgas ciklas, kurio metu būtina užtikrinti visų partnerių veiksmų nuoseklumą ir tvarumą. 2017 m. gruodžio 15 d. Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje patvirtinta Lietuvos regioninės politikos „Baltoji knyga tvariai plėtrai“  /„White paper on Lithuanian Regional Policy“ (toliau – Baltoji knyga) - brėžia ilgalaikę regioninės plėtros perspektyvą, dėl kurios sutarė ministerijų, savivaldybių, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Baltojoje knygoje įvardyti svarbiausi valstybės iššūkiai – geografiškai subalansuotas, darnus ir tvarus augimas bei kokybiškų gyvenimo sąlygų sudarymas visoje Lietuvoje. Išskirti keturi regioninės politikos uždaviniai: sukurti veiksmingos regioninės politikos sistemą, užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų geografiškai subalansuotas, sudaryti kokybiško gyvenimo sąlygas visoje Lietuvoje bei pagerinti regionų įvaizdį.

2017 m., ilgą laiką dvigubai sparčiau nei ES vidurkis augęs Lietuvos regionų vidurkis peržengė 75 proc. ES vidurkio ribą ir nustojo būti laikomas „mažiau išsivysčiusiu regionu“.

Finansuota daugiau kaip 5 tūkst. projektų, pateikti daugiau nei 1800 organizacijų. Regionai yra pritraukę daugiau kaip 85 mlrd. eurų viešų ir privačių investicijų, įtraukta 200 tūkst. žmonių. Tvarkomos gyvenamosios aplinkos ir verslo infrastruktūros poveikį yra pajutęs kas trečias Lietuvos gyventojas. Vykdomas bendradarbiavimas nulemia, jog Lietuvos regioninė politika apima 5 kartus didesnį plotą nei Lietuva su beveik 20 mln. gyventojų. Iš viso Lietuvos partneriai dalyvauja programose, apimančiose 32 valstybes.

Teisingumo klausimai Lietuvos narystės Europos Sąjungoje kontekste

Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare tarptautinis teisinis bendradarbiavimas su kitomis ES valstybėmis tapo daug efektyvesnis, greitesnis ir paprastesnis. Remiantis Lietuvos ir ES politikos strateginiais tikslais, svarbiausi prioritetai teisingumo srityje yra šie:

• Tarpusavio pripažinimo principo stiprinimas;
• Pagrindinių teisių apsaugos stiprinimas;
• Veiksminga ES baudžiamoji politika;
• Efektyvus teisminis bendradarbiavimas civilinėse ir baudžiamosiose bylose;
• Vartotojų teisių apsaugos užtikrinimas ir stiprinimas;
• Ekonomikos augimo skatinimas teisingumo srities priemonėmis

Svarbiausi pasiekimai teisingumo srityje Lietuvos narystės ES laikotarpiu:

ES teisės aktai padėjo plėtoti praktinio teisminių institucijų tarpvalstybinio bendradarbiavimo idėją bei vystyti Europos teisinę kultūrą Lietuvoje. Tarpusavio pripažinimas tapo svarbiausiu teisminio bendradarbiavimo tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose elementu. Šiuo metu yra sukurta plati teisinė bazė paremta abipusio pasitikėjimo principo taikymu ir dauguma šiuo principu paremtų ES teisės aktų, įgyvendintų Lietuvos Respublikos teisėje, yra sėkmingai taikomi Lietuvos institucijų praktikoje.

ES plėtojama ir stiprinama bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose sritis. Didelis dėmesys skiriamas tarpvalstybinių ginčų šeimos bylose sprendimui (pavyzdžiui, ginčų dėl vaikų grobimo, tėvų pareigų, santuokos nutraukimo ir kt.). Dėl to palengvėjo teismo sprendimų ir autentiškų dokumentų judėjimas ES viduje atsisakant tarpinių pripažinimo ir vykdymo procedūrų, o kitose srityse (pavyzdžiui, paveldėjimo bylose) – nustatant bendras visose valstybėse narėse taikytinas taisykles.

ES lygiu suvienodintos tarptautinės privatinės teisės nuostatos. Jos leidžia nustatyti, į kurios valstybės teismą reikia kreiptis kilus ginčui ir pagal kurios valstybės teisę šis ginčas bus sprendžiamas. Tokiu būdu padidintas teisinis aiškumas ir teismo sprendimų nuspėjamumas. Be to, supaprastintas bylinėjimasis, suvienodinant tam tikras ginčų sprendimo procedūras (pavyzdžiui, Europinio mokėjimo įsakymo bei Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūros, ieškiniai dėl nedidelių sumų ir kt.).

Narystė ES atvėrė galimybes Lietuvos institucijoms efektyviau kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir užtikrinti, kad aukų, įtariamųjų ir kaltinamųjų teisės būtų apsaugotos. ES instrumentai padeda efektyviau kovoti su neapykantos apraiškomis, užkardyti organizuotą nusikalstamumą, prekybą žmonėmis, sukčiavimą ir pinigų plovimą. Dėl Europos arešto orderio sistemos nusikaltėliai gali būti persekiojami kitose valstybėse ir grąžinami į savo šalį. ES teisės aktai taip pat padėjo įtvirtinti aiškias jurisdikcijos taisykles, patobulinti nusikalstamų veikų sudėtis bei sankcijų suderinamumą.

Kovai su tarpvalstybiniu nusikalstamumu skiriamas didelis dėmesys, todėl ES  yra įsteigta nauja institucija – Europos Prokuratūra -, kuri įgaliota tirti su ES finansinių interesų pažeidimais susijusius nusikaltimus. Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės aktyviai dalyvauja šios institucijos veikloje ir užtikrina mūsų prioritetų teisingumo srityje įgyvendinimą.

Asmens duomenų apsaugos srityje narystė Europos Sąjungoje padėjo Lietuvoje įtvirtinti žmogaus teises į asmens duomenų ir privatumo apsaugą. Ypač ryškus pokytis šioje srityje įvyko 2018 m. gegužės 25 d., kai Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, buvo pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Naujos asmens duomenų apsaugos taisyklės padeda įtvirtinti priemones, užtikrinančias skaidresnį ir saugesnį asmens duomenų tvarkymą tiek Lietuvoje, tiek peržengiant valstybių sienas. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymas skatina laisvą ir saugesnį asmens duomenų judėjimą bei suteikia mūsų valstybei konkurencingumo privilegijų bendroje pasaulinėje rinkoje.

Vartotojų apsaugos srityje Europos Sąjungos teisės aktai suteikia priemones geriau apsaugoti vartotojų teises. Dėka to, Lietuvos Respublikoje buvo priimti nauji vartotojų apsaugos instrumentai (pavyzdžiui, nesąžiningos komercinės veiklos reglamentavimas ir draudimas), sustiprintas vartotojų apsaugos institucijų tarptautinis bendradarbiavimas Europos Sąjungos mastu (vykdomi bendri veiksmai, pavyzdžiui, interneto svetainių koordinuoti patikrinimai), veikia Europos vartotojų centras, kuris padeda vartotojams spręsti problemas, įsigijus nekokybiškas prekes ar paslaugas kitose ES arba Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse.

Sėkmingai veikia ir vartojimo ginčų neteisminio sprendimo sistema - Lietuvoje per metus išnagrinėjama virš 5 tūkst. tokių ginčų. Kilus ginčui su pardavėju ar paslaugos teikėju kitoje ES valstybėje narėje, ginčas nesudėtingai sprendžiamas elektroniniu būdu Komisijos sukurtoje interneto platformoje.

Pramoninės nuosavybės apsaugos srityje Europos Sąjunga suteikė geresnes sąlygas sukurti, panaudoti ir apsaugoti pramoninės nuosavybės objektus: išradimus, prekių ženklus ir dizainus. Sudarytos sąlygos įregistruoti el. būdu ir nacionalinius, ir europinius pramoninės nuosavybės objektus. Sukurtos naudotojams patogios nacionalinės duomenų bazės ir jų sąsajos su Europos Sąjungos ir tarptautinėmis duomenų bazėmis.

Daugiau informacijos apie Europos Sąjungos piliečių ir įmonių teisių į teisingumą įgyvendinimą visoje Europos Sąjungoje galite rasti Europos e. teisingumo portale.

Lietuvos atstovavimas ES Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje:

ES Teisingumo ir vidaus reikalų taryba (TVR) (dažniausiai su Europos Parlamentu) priima teisės aktus, kuriais užtikrinamos pagrindinės teisės, laisvas asmenų judėjimas visoje ES. Šioje taryboje sprendžiami prieglobsčio ir imigracijos politikos, teisminis bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose, civilinės saugos, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu klausimai.

TVR sudaro visų ES valstybių narių teisingumo ir vidaus reikalų ministrai. Lietuvos teisingumo ministras atstovauja Lietuvą TVR tuomet, kai yra svarstomi teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose bei pagrindinių teisių klausimai, o vidaus reikalų ministras yra atsakingas už migracijos, sienų kontrolės ir policijos bendradarbiavimo klausimus.

Šiuo metu ES Taryboje nagrinėjami šie Lietuvai ypač aktualūs TVR klausimai: Šengeno Sienų kodekso peržiūros pasiūlymas; reglamentas dėl kovos su naudojimosi migrantais kaip įrankiais reiškiniu migracijos ir prieglobsčio srityje; migracijos ir prieglobsčio paktas (MAP).

Daugiau informacijos galite rasti TVR tinklapyje.

Į TTE tarybos posėdžius susirenka ES valstybių narių ministrai, atsakingi už transportą, telekomunikacijas ir energetiką. TTE tarybos sudėtis ir posėdžių skaičius priklauso nuo to, kokie klausimai įtraukiami į darbotvarkę: transporto ministrai paprastai posėdžiauja keturis kartus per metus, energetikos ministrai posėdžiauja tris arba keturis kartus per metus, telekomunikacijų ministrai posėdžiauja du kartus per metus. Posėdžiuose taip pat dalyvauja už atitinkamus klausimus atsakingi Europos Komisijos nariai.

TTE taryba siekia įgyvendinti ES tikslus transporto, telekomunikacijų ir energetikos srityse: sukurti modernias, konkurencingas ir veiksmingas rinkas bei infrastruktūrą ir sukurti transeuropinius transporto, komunikacijų ir energetikos tinklus.

Transportas. Taryba kartu su Europos Parlamentu yra atsakinga už bendrosios transporto politikos srities teisės aktų, pavyzdžiui, bendrųjų tarptautinio transporto taisyklių, vežėjams taikomų sąlygų ir keleivių teisių užtikrinimo bei transporto saugos gerinimo priemonių, priėmimą. Vienas iš svarbiausių tikslų yra įdiegti tvaraus transporto sistemas, kurias naudojant būtų suvartojama mažai energijos ir pagerėtų naudotojų judumas dėl geresnio vežimo laiko ir maršrutų. Transportas nepaprastai svarbus užtikrinant laisvą asmenų, paslaugų ir prekių judėjimą. Žmonėms vis daugiau keliaujant, ES politika padeda spręsti pagrindinius transporto sistemų uždavinius, tokius kaip: spūstys, tvarumas, infrastruktūros kokybė, konkurencija su sparčiai besivystančiomis kitų regionų transporto rinkomis. Transportas taip pat yra vienas iš pagrindinių ekonomikos sektorių – jame sukuriama daugiau kaip 9 % ES bendrosios pridėtinės vertės.

Telekomunikacijos. Taryba kartu su Europos Parlamentu yra atsakinga už teisės aktų ir gairių dėl telekomunikacijų tinklų ir jų sąveikumo priėmimą. ES politika taip pat siekiama gerinti konkurenciją ir kibernetinį saugumą, skatinti inovacijas telekomunikacijų sektoriuje. Svarbios darbo sritys, be kita ko, yra bendroji skaitmeninė rinka, 5G tinklai, dirbtinis intelektas, daiktų internetas ir susijusi duomenų ekonomika.

Energetika. Taryba kartu su Europos Parlamentu yra atsakinga už teisės aktų dėl energijos rinkų veikimo priėmimą, siekiant užtikrinti saugų energijos tiekimą, skatinti energijos vartojimo efektyvumą, propaguoti naujų ir atsinaujinančių išteklių energiją ir energetikos tikslų sujungimą.

Lietuvos prioritetai. Pagrindiniai Lietuvos susisiekimo prioritetai ES politikos darbotvarkėje apima laisvo transporto paslaugų tiekimo bendrojoje rinkoje užtikrinimą, Ekonomikos infrastruktūros plėtros uždavinius (be kita ko Transeuropinio transporto tinklo plėtra), junglumo plėtrą (strateginės reikšmės Rail Baltica projektas), 5G tinklus, bendros ES kelių transporto rinkos stiprinimą bei darnaus judumo skatinimą. Skaitmeninės politikos srityje Lietuva pabrėžia konkurencingumo ir inovacijų skatinimą, atvirą ir taisyklėmis pagrįstą pasaulinę ekonomiką. Pagrindiniai prioritetai: skaitmeninių ir informacinių technologijų transformacija, kibernetinis saugumas, atviri duomenys, skaitmeninių inovacijų ir įgūdžių skatinimas.Šiuo metu Lietuvai aktualūs energetikos klausimai, svarstomi Taryboje: sprendimų dėl aukštų energijos kainų situacijos suvaldymo įgyvendinimas, ES vidaus elektros rinkos taisyklių peržiūra, atsinaujinančių energijos išteklių plėtra.

Už Lietuvos Respublikos pozicijų parengimą ir pristatymą TTE posėdžiuose svarstomais klausimais atsakingos Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo ir Energetikos ministerijos.

Daugiau informacijos galite rasti TTE tinklapyje.